Kas yra Reiki

Kas tai yra?

Reiki (レイキ) – tai japoniška atsipalaidavimo ir savijautos gerinimo praktika, kurios pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: „rei“ (visuotinė, universali) ir „ki“ (gyvybinė energija). Kartu žodis „Reiki“ reiškia universalią gyvybinę energiją – tą jėgą, kuri, pasak rytų tradicijų, teka per kiekvieną gyvą būtybę ir palaiko mūsų fizinę bei emocinę gerovę.

Praktikos esmė paprasta: praktikas švelniai deda rankas ant kūno arba virš jo, leisdamas universaliai energijai tekėti per save žmogui, kuriam reikia palaikymo. Tikslas – padėti atsipalaiduoti, nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Reiki nėra religija ir nereikalauja jokio tikėjimo – tai švelnus, neinvazinis metodas, kuriuo naudojasi žmonės visame pasaulyje kaip papildoma priemonė ramybei ir gerai savijautai palaikyti.

Kaip tai veikia?

Pasak rytų tradicijų, gyvybinė energija (ki / chi / prana) teka per mūsų kūną išilgai energijos kelių, vadinamų meridianais. Kai ši tėkmė yra laisva ir subalansuota, jaučiamės gerai – esame ramūs, energingi, gyvybingi. Tačiau stresas, emocijos, traumos ar ilgas įtempimas gali sutrikdyti šios energijos tėkmę, ir tada jaučiame įtampą, nuovargį, nerimą ar diskomfortą.

Reiki seanso metu praktikas veikia kaip tarpininkas – per savo rankas jis praleidžia universalią energiją ir nukreipia ją ten, kur jos labiausiai reikia. Pats praktikas nekuria energijos ir nevaldo jos – jis tik leidžia jai tekėti. Energija pasiekia gavėją ir padeda atpalaiduoti įtampą, nuraminti protą ir atkurti natūralų energijos balansą. Gavėjui nereikia nieko daryti – tiesiog atsigulti, leisti sau atsipalaiduoti ir priimti.

Ką jaučia žmogus?

Kiekvieno patirtis yra individuali, ir nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ pojūčio. Reiki seansus gavę žmonės dažniausiai aprašo tokius pojūčius:

• Šilumą – rankose, kūne arba tam tikrose vietose, kur energija koncentruojasi.
• Gilų atsipalaidavimą – tarsi kūnas pats atsileistų, o protas nurimtų.
• Ramybę ir lengvumą – jausmą, tarsi sunkumas būtų pakilęs nuo pečių.
• Švelnų virpesį ar dilgčiojimą – ypač ten, kur energijos tėkmė buvo sutrikusi.
• Miegą – kai kurie žmonės tiesiog užmiega, ir tai yra visiškai normalu – kūnas pats žino, ko jam reikia.

Kai kurie nieko nejaučia per patį seansą, bet vėliau pastebi, kad jaučiasi geriau, ramiau ar labiau pailsėję. Tai taip pat yra normalu – energija veikia subtiliai, ir jos poveikis gali atsiskleisti palaipsniui.

Iš kur kilo Reiki?

Reiki tradicija prasidėjo XX a. pradžioje Japonijoje. Jos pradininkas – Mikao Usui (臼井甕男, 1865–1926), japonų mokytojas, kuris po ilgo dvasinio ieškojimo ir meditacijos kalnuose patyrė supratimą, kaip prisijungti prie universalios energijos ir kaip ją perduoti per rankas. Po šio patyrimo jis pradėjo mokyti Reiki kaip savijautos praktiką, prieinamą kiekvienam.

Usui mokė ne tik technikos, bet ir gyvenimo principų – penkių dorybių, kurios padeda išlaikyti harmoniją su savimi ir pasauliu:

Iš Usui mokyklos išaugo kelios Reiki linijos, kurias po Antrojo pasaulinio karo išplatino po visą pasaulį. Šiandien Reiki praktikuojama dešimtyse šalių – tiek kaip savarankiška savijautos praktika, tiek kaip papildoma priemonė ligoninėse, reabilitacijos centruose ir sveikatos įstaigose.

Trys žymiausi mokiniai

Mikao Usui perdavė Reiki mokymą keliems artimiems mokiniams, o šie savo ruožtu išplatino ją toliau. Štai trys svarbiausi veikėjai, be kurių Reiki nebūtų pasiekusi pasaulio: